TIKSLAS

Pozityvios animacijos studija "Sveika Ateitis" naudoja viso pasaulio judesių paveldą,

kineziterapijos ir šiuolaikinio sporto mokslo metodus,

skatinamas gyvybingumo/bioenergijos didinimas,

pozityvios emocijos ir geros manieros

Sveika Ateitis - pozityvios animacijos studija sveikatinimui ir judamojo aparato ligų prevencijai.

Kuriama sveikatos pridėtinė vertė formuojant fizines savybes, stresui mažinti, pozityvios emocijos, sąmoningas elgesys ir geros manieros. Naudojama adaptuota šeimai sporto, terapijos ir rytų praktikų sintezė.

Vizija: Sveika ir potenciali visuomenė.

Misija: Fizinių savybių ir vertybių ugdymas.

Vertybės: Tiesa, Sveikata ir Meilė.

Tikslas:  Sveika šeima.

daviniai:

  • Fizinių savybių – ypatybių lavinimas.
  • Žaidybiniai Eurofit testai.
  • Pozityvi animacija – edukacija.
  • Fizinio  ir mentalinio streso mažinimas.
  • Elgesio ir gerų manierų lavinimas.
  • Stebėti vaikus ir kontaktuoti su aktyviais tėvais 2015-2030 m. ir atlikti tyrimą bei pateikti išvadas*. Konferencijos“Sveika Ateitis – mūsų dabartis” rezoliucija 2015 04 07.

TAI SOCIALINIS VERSLAS. Galimas privatus ir valstybinis investavimas įgyvendinant ilgalaikius sveikatą saugančius projekto "Sveika Ateitis" galimybes.

  • Projekto autorius, išradėjas ir intelektualinės nuosavybės savininkas N. Braždžiūnas;
  • Projekto kuratorius Lietuvos pediatrų draugijos pirmininkas prof. A.Valiulis;
  • Projekto globėjai stipriausias pasaulio žmogus Ž.Savickas ir olimpinis čempionas V.Alekna;
  • Projekto bendraautorius Elly/FotoAlibi;
  • Projekto universitetai: Lietuvos Sporto Universitetas, Lietuvos Edukologijos Universitetas;
  • Projektą administruoja všį"Sveika Ateitis" vadovas Skirmantas Rimkus.

 V.Alekna, Nerijus Braždžiūnas, Skirmantas Rimkus,  Ž.Savickas

SA Games 2015 11 20 P.Vileišio progimanzija, Vilnius, Lietuva (nuotrauka. FotoAlibi)

"Sveika Ateitis" – prevencinės sveikatinimo programos naudojant pozityviąją animaciją padedanti vaikų ir paauglių bei suaugusiųjų sveikatai gerinti“.

1.4  Projekto tikslas (-ai) ir uždaviniai, veiklos

„Sveikatos stiprinimas mokykloje gerina jaunų žmonių gebėjimus imtis veiksmų ir generuoti pokyčius. Ši veikla suteikia galimybes sukurti aplinką, kurioje galima įprasminti savo siekius ir laimėjimus. Suteikimas jauniems žmonėms galimybių, susijusių su jų svajonėmis ir planais, įgalina juos pačius tvarkyti savo gyvenimą ir gyvenimo sąlygas"

(Pasaulio sveikatos organizacija, 1997).

Siekiant pagerinti mokinių sveikatą yra rekomenduojama visokeriopai stiprinti vaiko sveikos gyvensenos nuostatas ir įpročius. Nors labai didelę įtaką sveikos gyvensenos nuostatų formavimui turi šeima, tačiau ne mažesnis vaidmuo tenka ir mokyklai, kurios veikloms vaikai iki 18 ar 19 metų skiria didesnę dalį savo laiko.

Pagrindinės mokinių sveikatos stiprinimo mokykloje priemonės.

Kūno kultūra.

Kūno kultūra - svarbi bendrosios asmens ir visuomenės kultūros dalis, glaudžiai susijusi su kitomis jos sritimis, ypač su sveikatos stiprinimu ir sportu. Ji padeda siekti fizinės, psichinės ir dvasinės asmens darnos, stiprina įvairaus amžiaus žmonių sveikatą. Kūno kultūra atveria galimybę patirti išlavinto, stipraus, sveiko organizmo, kūno judesių grožio keliamą džiaugsmą, kuria prielaidas asmens saviraiškai ir savirealizacijai. Apimdama įvairias fizinio aktyvumo raiškos formas, kūno kultūra sudaro sąlygas asmeniui pažinti save ir ugdytis fizinę bei dvasinę ištvermę, reikalingą stresinėse, kritinėse situacijose, individualumą, tikėjimą sėkme siekiant fizinės ir dvasinės sveikatos.

Kūno kultūros pamokos sudaro sąlygas ugdytis doro, sąžiningo rungtyniavimo bei varžymosi, savitvardos, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius. Sykiu sergstima, kad pamokos neslopintų asmens individualumo ir jo raiškos, bet sąmoningai stiprinant sveikatą, puoselėjant fizines galias laiduotų galimybę remtis savo prigimtimi ir pasirinkimo teise.

Sėkminga šiuolaikinės kūno kultūros sklaida neįmanoma be žinių apie sveiką gyvenseną, žmogaus organizmą ir veiksnius, laiduojančius darnų jo funkcionavimą, taip pat jo veiklą pažeidžiančius veiksnius bei būdus ir priemones, padedančias grŕţinti organizmo darną. Kűno kultűros programa sudaro galimybę suvokti fizinio ugdymo psichologijos pradmenis, tautines kultűros tradicijas, objektyviau įvertinti savo polinkius, poreikius, gabumus ir veiksmingiau juos plėtoti.

Skleisdama sveikos gyvensenos principus, mokykla siekia juos įtvirtinti ir šeimos, vietinės bendruomenės gyvenime. Tik dvasiškai stipri ir fiziškai sveika tauta gali išlikti laisva, gyvybinga ir kūrybinga. Sveikos gyvensenos įtvirtinimas padėtų neutralizuoti neigiamą poveikį sveikatai, patiriamą dėl hipodinamijos, ekologinių problemų, gausių stresinių situacijų, plintančios savigriovos (narkomanijos, girtuokliavimo ir kt.).

Kūno kultūra atveria moksleiviui galimybes plėtoti organizacinius gebėjimus: įsitraukti į mokyklos, šeimos, vietinės bendruomenės reikalų ir problemų, susijusių su sveikata ir sportu, svarstymą, ugdytis kritišką, pilietiškai brandų požiūrį į jas, pratintis pagal išgales praktiškai prisidėti prie šių klausimų sprendimo. Šiuo požiūriu kūno kultūra yra reikšmingas ugdytinio socialinės, pilietinės kultūros puoselėjimo veiksnys.

Labai svarbus mokyklos veiklos baras yra koreguoti moksleivio fizinės raidos sutrikimus. Kūno kultūros pamokos, sporto renginiai, išvykos į gamtą, kuriose kartu su sveikais dalyvauja ir sutrikusio fizinio vystymosi bei turintys fizinę negalią moksleiviai, padeda jiems susigyventi, geriau suprasti vieniems kitus.

Žinios, pateikiamos per kūno kultūros pamokas, sudaro galimybę įsisavinti sveikos gyvensenos pagrindus ir mankštinimosi technologijas. Modulių sistema padeda realizuoti atskirą fizinio aktyvumo formą, sporto šakų ugdomąsias bei korekcines galimybes, įtvirtinti jų praktikavimui reikalingus gebėjimus, perteikti kūno kultūros ir sporto psichologijos, fiziologijos pradmenis, saugaus elgesio, padedančio išvengti traumų, taisykles, išmokti vertinti fizinio išsivystymo rodiklius ir pasirinkti metodus, leidžiančius nustatyti savo fizinę bűklę; laikytis tautinių fizinio aktyvumo, kūno kultūros tradicijų, moko gvildenti šiuolaikinio sporto pasaulio problemas.

Mokinių informavimas sveikatos ugdymo klausimais.

Nors informacijos turėjimas dar neužtikrina sveikos gyvensenos, ji yra būtina prielaida sveikos gyvensenos nuostatoms ir įgūdžiams ugdyti. Mokinių informuotumo tyrimo rezultatai parodė, kad nuo dviejų trečdalių iki pusės apklaustų mokinių yra gavę pakankamai informacijos apie priklausomybes ir jų išvengimo būdus, lytinio brendimo ypatumus, aplinkos poveikį sveikatai pamokų, klasės valandėlių ir užklasinių renginių metu. Dauguma mokytojų (70-80 proc.) teigė, kad būtent minėtus klausimus su vaikais aptarinėja daugiausia. Sėkmingam prevenciniam informavimo darbui galėjo turėti įtakos plačiai šalyje vykdytos narkotinių medžiagų vartojimo bei lytiškai plintančių ligų prevencijos programos ir akcijos. Tyrimas atskleidė, kad 11-12 klasių mokiniams trūksta informacijos protinio darbo higienos ir streso valdymo klausimais - tik kas dešimtas mokinys nurodė, kad tokios informacijos gavo mokykloje pakankamai. Daugiau informacijos psichologinės įtampos ir streso valdymo klausimais pageidautų gauti mokytojai bei tėvai. Tam galėtų būti organizuojami sveikatos ugdymo kvalifikacijos kursai mokytojams, aktyvios psichologų konsultacijos, specialūs projektai ir programos mokyklose.

Mokytojų sveikatos ugdymo kompetencijos.

Mokytojų sveikatos ugdymo srities kompetencijos yra labai svarbus tiek formaliojo, tiek neformaliojo sveikatos ugdymo veiksnys. Mokytojai susiduria su vis naujomis problemomis, be to, tobulėja ir keičiasi ugdymo technologijos, tačiau sveikatos ugdymo kursuose kvalifikaciją per pastaruosius penkerius metus kėlė tik 43,5 proc. apklaustų mokytojų. Kad kursai sveikatos ugdymo temomis jiems buvo labai naudingi arba naudingi, teigė 55,8 proc. dalyvavusiųjų tokiuose kursuose.

Sveikatinimo programos ir projektai.

Sveikatos stiprinimo pagrindas yra naudingų įpročių, vertybių ir elgesio, susijusių su sveikata, ugdymas. Mokyklose sveikatos stiprinimo veikla vykdoma vadovaujantis mokyklos sveikatinimo veiklos planu. 56,3 proc. apklaustų mokytojų atsakė, kad jų mokykloje yra sveikatinimo veiklos planas, 2,8 proc. pripažino, kad jų mokyklos tokio plano neturi, o 40,9 proc. mokytojų pareiškė, kad apie tai nežino. Mokytojai jaučiasi nepakankamai kompetentingi vykdyti prevencinį darbą mokykloje ir dažniau šią funkciją patiki kitiems asmenims. Mokyklos funkcijos pastaraisiais metais plečiasi, ir mokyklos imasi įvairių projektų, susijusių su sveikatos gerinimu. 1993 m. Lietuva buvo priimta į Europos sveikatą stiprinančių mokyklų tinklą. Sveikatą stiprinančių institucijų veiklos veiksmingumas priklauso nuo konkrečios mokyklos bendruomenės narių aktyvumo, mokytojų kompetencijos, šiuolaikinių sveikatos ugdymo technologijų valdymo, materialinės ir metodinės paramos.

Paauglių sveikatos stiprinimo programų ir projektų nuolat daugėja visame pasaulyje. Šios veiklos patirtį yra apibendrinę skandinavų bei kitų šalių mokslininkai. Paprastai sveikatinimo programos vykdomos mokykloje. Mokykloje tokiam darbui palanki socialinė aplinka, sveikatos ugdymas susijęs su mokyklos veikla, lengviau tokią veiklą realizuoti, nes vaikai yra šalia. Tačiau yra ir sunkumų - mokytojai turi labai daug pareigų, mokykloms neretai trūksta lėšų programoms įgyvendinti. Sveikatos stiprinimo programos, vykdomos Europoje ir JAV, skirstomos į:

  • informacijos teikimo;
  • emocinio ugdymo;
  • elgesio pokyčių.

Perspektyviausiomis dabar laikomos elgesio pokyčius numatančios kompleksinės programos. Švedijoje atlikti tyrimai parodė, kad sveikatos stiprinimo veikla, kurioje dalyvauja daugelis institucijų bei specialistų, padeda mažinti rizikingą paauglių elgesį ir gerinti sveikatą bei sveikatos įpročius. Švedų mokslininkai apibendrina, kad palaikant ir stiprinant paauglių sveikatą labai svarbu puoselėti nacionalines tradicijas, formuoti tautiniam mentalitetui būdingas sveikatos vertybes bei nuostatas kaip atspirtį tarptautinės jaunimo kultūros plitimui.

Atsižvelgiant į išvardintas Lietuvos mokinių sveikatingumo problemas, o ypač siekiant spręsti laikysenos sutrikimų skaičiaus augimą, nugaros ir stuburo negalavimų bei streso mažinimą siūloma įgyvendinti projektą „Sveika ateitis", kurio pagrindinis tikslas - gerinti šalies mokinių sveikatingumo rodiklius ir mažinti įvairių susirgimų skaičių.

Kiti projekto  tikslai:

  • didinti šalies mokinių fizinį aktyvumą;
  • didinti mokinių ir pedagogų informuotumą bei kompetencijas sveikos gyvensenos klausimais;
  • formuoti teigiamą požiūrį į įvairias sveikatingumo programas.

Projekto vizija. Savo sveikata besirūpinantys naujos kartos vaikai .

Projekto misija. Supažindinti ir išmokinti sveikatos palaikymo pagrindų.

Projekto uždaviniai:

  • Sudaryti įdomias ir patogias klasėse atlikti pratimų metodikas.
  • Išplėsti vaiko suvokimą apie galimus sveikatos palaikymo veiksnius.
  • Informaciją susieti su sveika mityba, atsipalaidavimu, sveikatos patarimais ir universalia psichologija.

Projekto metu planuojama į mokyklų švietimo sistemas integruoti vieną arba dvi po 5min. kasdienes sveikatos pamokėles pertraukų metu arba po pamokų. Mokiniams būtų siūloma klasėje atlikti laikyseną gerinančius biomechaninius judesius, izometrinius pratimus, didinančius pečių lanko jėgą. Pamokėlių metu taip pat būtų atliekami nesudėtingi pusiausvyros pratimai, lavinantys vestibiulerinį aparatą, bendro pobūdžio lankstumo pratimai skirtingoms raumenų grupėms.

Užsiėmimus vestų apmokyti kūno kultūros pamokų mokytojai. Projektui įsibėgėjus ir esant galimybėms, planuojama metodikas nufilmuoti ir sumontuoti derinant pagal vaikų amžiaus grupes.

1.5  Prognozuojama projekto nauda

Kasdienės sveikatos pamokėlės ilgalaikiu laikotarpiu lemtų mokinių sveikatingumo rodiklių pagerėjimą, o ypač - nugaros ir stuburo susirgimų mažėjimą, imuniteto stiprėjimą. Gera fizinė savijauta turi tiesioginę įtaką ir mokymosi rezultatams, gerėja mokinių mąstymo ir susikaupimo galimybės.

Plačiaja prasme projekto nauda pasireikš keliais aspektais. Visų pirma mažės valstybės išlaidos asmenų gydymui, reabilitacijai, kompensuojamiesiems vaistams ir pan. Taip pat būtina pažymėti, kad visuomenės narių sveikata yra ekonomikos produktyvumo bei gerovės prielaida, todėl mokinių sveikatingumo programų gerinimas dabar iš dalies įtakos valstybės bendrojo vidaus produkto augimą ateityje.

 


[1]Šaltinis: Faktai: Išlaidos sveikatai Jungtinėse Valstijose ir EPBO _alyse, 2007 m. sausis: http://www.kff.org/insurance/snapshot/chcm010307oth.cfm

[2]Šaltinis:M. Suhrcke, M. McKee, R. Sauto Arce, S. Tsolova, J. Mortensen The contribution of health to the economy in the EU, Brussels 2005.

[3]Šaltinis:Gabriel P. & Liimatainen, M.-R. (2000). Mental Health in the Workplace. Tarptautinė darbo organizacija: Geneva.

[4]Šaltinis: EBPO 2006 m. sveikatos duomenys, 30 šalių statistika ir rodikliai. CDROM, Pary˛ius, 2006 m.

[5] Šaltinis: Duomenų šaltinis: tyrimas „11-12 klasių mokinių sveikata ir jos pokyčiai per 5 metus".

[6] Šaltinis: http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1280