PROBLEMATIKA

1.2  Problema, kuriai spręsti parengtas projektas

Fizinis aktyvumas.

Lietuvoje vidutiniškai tik kas antrą 11-15 metų amžiaus berniuką (45 proc.) ir tik kas penktą (20 proc.) mergaitę galima laikyti pakankamai fiziškai aktyviais,  tačiau ir šie rodikliai per pastaruosius 16 metų nuosekliai mažėja.

Remiantis naujausiais apibendrintais 2010 metų tyrimo duomenimis, Lietuvos berniukai pagal fizinį aktyvumą tarp beveik 40 Europos ir Šiaurės Amerikos šalių užėmė penktą nuo galo vietą (už juos mažiau fiziškai aktyvūs buvo tik bendraamžiai iš Lenkijos, Estijos, Turkijos ir Makedonijos), o mergaitės - trečią (už jas mažiau fiziškai judėjo tik Turkijos ir Makedonijos mergaitės).

Tokie duomenys gauti Lietuvos sveikatos mokslų universitete, apibendrinus 2010 metais atliktą tarptautinį mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimą (HBSC). Lietuvoje šis tyrimas pradėtas 1994-aisiais, nuo to laiko kas ketverius metus jį kartojant iš viso apklausta daugiau kaip 27 tūkstančiai 11, 13 ir 15 metų amžiaus Lietuvos mokinių. Tiriamųjų fizinis aktyvumas buvo vertintas atsižvelgiant į sportavimo ir mankštinimosi ne pamokų metu periodiškumą bei trukmę.

Remiantis tyrimu, kaime gyvenantys paaugliai, palyginant su mieste gyvenančiais jų bendraamžiais, turi beveik 1,3 karto, o neturtingesnių šeimų vaikai, palyginti su labiau turtingų šeimų vaikais, - daugiau nei 1,5 karto mažesnę galimybę sportuoti ir mankštintis.

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prof. habil. dr. Apolinaro Zaborskio, mažėjant Lietuvos mokinių fiziniam aktyvumui reikia ieškoti naujų, veiksmingų, gyvenamojo laikotarpio reikalavimus atitinkančių vaikų fizinio ugdymo ir sveikatos stiprinimo būdų bei priemonių. Fizinio aktyvumo reikšmė vaikystėje ir paauglystėje yra didžiulė - nepakankamai judant, padidėja nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų rizika, gali atsirasti depresijos požymiai.

Vaikams, kurie fiziškai mažai aktyvūs, nukenčia visos organizmo sistemos: silpsta atramos - judamasis aparatas, blogėja sąnarių aprūpinimas maisto medžiagomis, dėl to gali formuotis raumenų atrofija, netaisyklinga laikysena. Taip pat atsiranda širdies ir kraujagyslių sistemos problemų, sutrinka medžiagų apykaita, silpsta imunitetas, sumažėja atsparumas infekcinėms ligoms. Galima pastebėti, kaip blogėja vaikų pažintinė funkcija, sumažėja dėmesio koncentracija - o tai itin svarbu vaiko mokymuisi. Atsiranda nuotaikų kaita, padidėja dirglumas, sutrinka miegas.

Tyrimo duomenimis, apie 40 proc. Lietuvos mokinių beveik kiekvieną dieną, dažniau nei kartą per savaitę arba beveik kiekvieną savaitę jaučia irzlumą, blogą nuotaiką. Apie trečdalis jų jaučia nervinę įtampą, liūdesį, prislėgtumą. Ketvirtadalis apklaustų Lietuvos mokinių teigė jaučiantys galvos skausmus bei galvos svaigimą, kas šeštas paauglys sakė turintis miego sutrikimus bei nugaros skausmus. Be to, paaiškėjo, kad beveik ketvirtadalis Lietuvos mokinių niekada nepusryčiauja, o kasdien pusryčiauja vos tik kiek daugiau nei pusė mokinių (60 proc. berniukų ir 53 pr. mergaičių). Šalies mokiniams nesvetimi ir vis dažniau priimtini žalingi įpročiai. Iš pastaruoju metu apklaustų mokinių prisipažino rūkantys 21 proc. berniukų ir 15 proc. mergaičių, kad daugiau nei kartą yra buvę apsvaigę nuo alkoholio - 27 proc. berniukų ir 22 proc. mergaičių (nors žalingų įpročių paplitimas sparčiai didėja su amžiumi, jie dažni jau ir tarp penktokų). Nepakankamas fizinis aktyvumas ir kiti čia išvardyti veiksniai gali būti priežastimi to, kad kas dešimtas (10 proc.) ir dvigubai daugiau tiek (19 proc.) šalies mokinių nelaiko save sveikais, o kas ketvirtas (27 proc. berniukų ir 22 proc. mergaičių) - laimingais.

2005 m. Lietuvoje bent vieną kartą sirgo 76,1 proc. 0-17 metų amžiaus vaikų. Dažniausios tarp jų buvo kvėpavimo (55,8 proc.), virškinimo sistemos (19,7 proc.), akių ir jų priedinių organų ligos (13,3 proc.).

 

Pav. Dažniausios ligos mokinių tarpe

2001-2005 metais padaugėjo 0-17 metų vaikų, sergančių šiomis ligomis:

  • virškinimo sistemos - 9,4 proc.
  • kvėpavimo sistemos - 5,3 proc.
  • skeleto ir raumenų sistemos - 3,4 proc.
  • akių - 3,4 proc.
  • traumų, apsinuodijimų ir kitų išorinių priežasčių padariniai - 2,9 proc.
  • infekcinėmis - 1,4 proc.
  • kraujotakos sistemos - 0,7 proc.
  • psichikos ir elgesio sutrikimai - 0,7 proc.
  • nervų sistemos - 0,6 proc.
  • psichologinės raidos sutrikimai - 0,3 proc[5].

Palankiausiai mokiniai įvertino mokyklų klasių ir kabinetų apšvietimą, galimybę pavalgyti valgykloje, mokyklinių baldų kokybę. Prasčiausiai vertino galimybę pasimankštinti, pasportuoti per pertraukas. Fizinės veiklos trūkumas įtakoja ir tai, kad vis daugiau mokinių skundžiasi laikysenos sutrikimais. Iš dalies šias problemas lemia ir nekokybiški baldai, tačiau galima daryti prielaidą, kad didžiąją dalį šių susirgimų įtakoja per mažas fizinis aktyvumas.