VISIEMS SVARBU

  1. Moksleivio sveikata
  2. Moksleivio darbo vieta
  3. Moksleivio fizinis aktyvumas
  4. Moksleivio rankų švara

Vaikų sveikata

Vaikai – pažeidžiamiausia visuomenės dalis, sudaranti didelę visų šalių gyventojų dalį.

Suaugusių žmonių požiūris į sveikatą formuojasi vaikystėje. Nesveiki vaikai laikui bėgant tampa nesveikais gimdytojais.

Jeigu norime būti sveiki ir judrūs, ilgai išlikti darbingi, tuo turime pradėti rūpintis dar vaikystėje. Tėvai ir pedagogai turėtų nuolat stebėti vaiko laikyseną, kol jo stuburas ir kremzlės nesukaulėję, lengvai pažeidžiami. Tai daryti labai svarbu, kad ateityje žmogaus nevargintų nugaros skausmai.


SVEIDROS duomenimis, Vilniaus miesto ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose 2010 m. užregistruoti 96 059 apsilankę vaikai (amžiaus grupė iki 17 m.).

 

Vaikams daugiausia užregistruota:
- regėjimo sutrikimų – 18,8 proc. apsilankiusiųjų,
- nenormali laikysena – 3,7 proc.,
- skoliozė (stuburo išlinkimas į šoną) – 2,5 proc.,
- klausos defektai – 0,2 proc.,
- kalbos sutrikimai – 0,2 proc. apsilankiusiųjų.


Daugiausia regėjimo sutrikimų nustatyta 7–14 m. amžiaus grupėje (22,6 proc.), toje pačioje amžiaus grupėje nustatyta ir daugiausia nenormalios laikysenos atvejų (6,6 proc.), daugiausia skoliozės atvejų nustatyta 15–17 m. amžiaus vaikams (6,0 proc.), deformuojančių dorsopatijų – taip pat 15–17 m. amžiaus grupėje (5,4 proc.). Daugiausia kalbos sutrikimų užregistruota amžiaus grupėje iki 6 m. (0,3 proc.), klausos defektų užregistruota visose amžiaus grupėse po lygiai (po 0,2 proc.).

Gyvensena Gyventojų sveikata priklauso nuo daugybės veiksnių. Sveikata netampa prasta atsitiktinai ar dėl nesėkmės.

PSO teigimu, 50 proc. žmogaus sveikatos priklauso nuo jo gyvensenos.

Gyvensena - įpročių ir papročių visuma, veikiama, keičiama, skatinama socializacijos proceso per visą žmogaus gyvenimą (J.Last).

Gyvenseną sudaro mitybos, fizinio aktyvumo, alkoholio bei tabako vartojimo ir kiti įpročiai, taip pat požiūris į save ir kitus. Visa tai sąveikauja tarpusavyje ir stiprina arba žaloja sveikatą. Gyvensenai įtakos turi socialinės, ekonominės, gyvenimo bei darbo sąlygos.

Visas sveikatos problemas galima spręsti įgyvendinant veiksmingą prevencinę veiklą ir propaguojant sveiką gyvenseną, šalinant svarbiausius prastą sveikatą lemiančius veiksnius, nuo kurių priklauso sergamumas ir ankstyva mirtis.

Informuoti visuomenę svarbu, bet dažniausiai vien to nepakanka, kad žmonės būtų iš tiesų paskatinti gyventi sveikai. Dažnai pati veiksmingiausia priemonė yra toks sveikatos propagavimas, kai gyventojai įvairiais metodais skatinami kasdieniame gyvenime rinktis sveiką gyvenimo būdą. Ypač svarbų vaidmenį šioje srityje atlieka darbovietės, mokyklos, gyvenamoji aplinka, vietos, kur žmonės praleidžia daug laiko.


Mityba ir fizinis aktyvumas tai vieni iš svarbiausių gyvensenos veiksnių, darančių poveikį sveikatai. Daugelio Vilniaus miesto gyventojų lėtinių neinfekcinių ligų, ypač širdies ir kraujagyslių sistemos, endokrininės ir medžiagų apykaitos sistemos (II tipo cukrinis diabetas, nutukimas), vystymasis siejamas su nevisaverte jų mityba bei nepakankamu fiziniu aktyvumu.


Suderinta mityba ir nuolatinė fizinė veikla yra būtinos geros sveikatos sąlygos. Todėl būtina siekti, kad:

- Vilniaus miesto gyventojų mityba būtų visavertė ir atitiktų PSO rekomendacijas: riebalų kiekis – 15–30 proc., sočiųjų riebalų rūgščių – mažiau negu 7 proc., paprastųjų angliavandenių – mažiau negu 10 proc. paros maisto energinės vertės, maistinių skaidulų – 25–30 g; daržoves ir vaisius vartoti kiekvieną dieną po 400–500 g; riebius mėsos ir pieno produktus keisti liesais, daugiau vartoti žuvų; mažiau konditerijos ir kitų daug cukraus turinčių produktų, taip pat keptų, rūkytų ir sūrių maisto produktų;

- Vilniaus miesto gyventojų fizinis aktyvumas atitiktų PSO rekomendacijas (pusė valandos kasdien – suaugusiesiems ir valanda kasdien – vaikams).


Gyvensenos stebėsena svarbi planuojant ir vertinant sveikatos stiprinimo bei lėtinių ligų profilaktikos programas. Gyvensenos rodikliai gaunami atliekant gyventojų apklausas ir vykdant mokslinius tyrimus.

Vykdant PSO koordinuojamą Lėtinių neinfekcinių ligų profilaktikos programą (CINDI), visoje Lietuvoje kas dveji metai registruojami žmonių gyvensenos pokyčiai. Tai daroma dalyvaujant tarptautiniame Sveikatos stebėsenos projekte („Finbalt Health Monitor“). Kas ketverius metus atliekami Lietuvos moksleivių gyvensenos tyrimai, dalyvaujant tarptautiniame mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrime (angl. Health Behaviour in School-Aged Children – HBSC).
 

Parengta: VILNIAUS M. SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO