ANIMACIJOS SĄSAJOS

ŠIUOLAIKINĖS ANIMACIJOS SĄSAJOS SU VILNIAUS MIESTO 4 - 7 KLASIŲ MOKINIŲ

ELGESIU IR SAVIJAUTA

TYRIMO APŽVALGA

Animacinių filmukų įtaka vaikams ne tokia jau maža kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Jie atlieka didžiulį vaidmenį formuojant asmenybę. Televizija padeda vaikams dar ikimokykliniame amžiuje susipažinti su daugeliu reiškinių, pažinti supantį pasaulį bei  išmokti  tam  tikro elgesio.  Vaikas  yra  tarsi  kempinė,   kuri  sugeria   visą  gaunamą   informaciją    iš aplinkos  dar nediferencijuodamas gera jinai ar nelabai. Animacinių filmukų yra tiek daug ir tokių skirtingų, kad negalėtume teigti, jog visi jie daro neigiamą poveikį vaikams.

Todėl  norint įvertinti šiuolaikinės  animacijos   sąsajas  su Vilniaus  miesto  mokyklų   4 7 klasių  mokinių  elgesiu  ir savijauta 2011 m. buvo atliktas tyrimas Vilniaus miesto bendrojo ugdymo mokyklose.

Šiame tyrime šiuolaikinė animacija buvo laikomi amerikiečių bei japonų („Anime“ stiliaus) animaciniai filmukai. Tyrimo metu buvo aiškinamasi, kokio stiliaus animacija mokiniams patinka labiausiai, kokie veikėjai vaikus imponuoja labiausiai, kokiomis savybėmis pasižymi, jų herojai, ar jie perima matytus vaizdus ir realizuoja realiame gyvenime. Tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė apklaustų mokinių žiūri televizijos laidas, kuriu metų rodoma animacija. Dauguma 4-7 klasių mokinių animaciją žiūri apie tris valandas. Didžioji dalis ketvirtų- septintų klasių mokinių žiūri animacinius filmus norėdami gerai praleisti laiką, o šeštų ir septintų klasių - nes neturi ką veikti. Norėdami gauti naujų žinių, domisi animacija ir šiuos filmukus žiūri nedaug apklaustųjų.

         4 klasė                 5 klasė                6 klasė                7 klasė

                 (melyna-auklėjimui, raudona-mokymuisi, žalia-pramogai, vioeltinė- kita)

χ²=20,0; df=9; p=0,02

1 pav. Mokinių pasiskirstymas pagal animacijos pasirinkimo tikslą

χ²=35,7; df=6; p<0,001

2 pav. Berniukų ir mergaičių atsakymai, su kokiais atsižvelgiant į klasę, kurioje mokosi herojais jie save tapatina

Rodykliai pažymėti iš viršaus į apačią.

(ip-išgalvotas personažas, kuris apdovanotas stebuklingom savybėm,

nt-nuolankusis (-ioji) tarnas (-aitė),

nk-negailestingas kovotojas,

pb-piktasis (-oji) burtininkas (-ė),

bd- protingas (-a), bet piktas (-a) riteris (dama),

nr- narsusis (-sioji) riteris (kovotoja),

gp- gerasis (-oji) princas (-ėse)).

KAIP MOKINIAI VERTINA ANIMACINIŲ FILMŲ HEROJŲ SAVYBES?

Berniukų  ir mergaičių  nuomonė  apie  animacinių  filmų  herojų  savybių svarbumą  skiriasi. Tokias  savybes kaip drąsa  ir gabumai abiejų lyčių mokiniai vertina kaip labai svarbias arba svarbias, kuriomis turėtų pasižymėti jų mėgstamiausias animacinio filmo  herojus.  40,6  proc.  berniukų  drąsą  vertina  kaip patį  svarbiausią bruožą.  Analizė  parodė,  kad mergaičių  idealus veikėjas turėtų pasižymėti gerumu (48,6 proc.), gudrumu (46,6 proc.) ir gabumu ( 46,0 proc.).

Mokslininkai  teigia,  kad  berniukai  yra  labiau  linkę  perimti  neigiamas  savybes  iš  aplinkos.  Mergaičių,  teigusių,  kad herojaus žiaurumas neturi jokios reikšmės, buvo daugiau (40,6 proc.) nei berniukų (28,3 proc.). Tuo tarpu berniukų, kuriems filmo herojaus žiaurumas labai svarbi savybė buvo 16,2 proc.

Tyrimas rodo, kad veikėjų idealai priklauso nuo vaiko amžiaus. Ketvirtokus ir penktokus labiausiai žavi animacinių filmų herojų  drąsa,  gerumas,   atkaklumas   ir  paklusnumas.  Vertinančių   herojų  žiaurumą,   tyčiojimąsi  iš  kitų,  savanaudiškumą   buvo daugiau šeštokų ir septintokų nei ketvirtokų ir penktokų.

χ² =21,87; df=9; p=0,009

(mėlynas-suteikė pagalbą, raudona-agresija/muštynės, žalia-tyčiojimasis iš kitų, violetinė-kita).

3  pav.  Respondentų   pasiskirstymas  pagal  animacinių   filmų   scenų   atkartojimą  gyvenime,    atsižvelgiant  į  klasę,  kurioje

respondentai mokosi

Respondentus  labiausiai  imponuoja   fantastiniai,   stebuklingas  savybes  ar  galias  turintys  veikėjai.   Žymiai   daugiau mergaičių   nei  berniukų  save  tapatina  su  narsiu  kovotoju,  bet  daugiau  berniukų  nei  mergaičių-   su  negailestingu  kovotojų.

Berniukai,  lyginant su  mergaitėmis,   labiau linkę  save  tapatinti su neigiamą  poveikį keliančiais  herojais,  fiziškai  stipriausiais, jų manymų, protingiausiais. Rezultatai  rodo,  kad  vaikams  būdingas susitapatinimas  su mėgstamais   animacinių  filmų  veikėjais.  Taigi  ir  egzistuoja noras kartoti matytas scenas realiame gyvenime. 53,6 proc. apklaustųjų buvo kilusi mintis kopijuoti animaciniame filme matytas scenas iš jų 58,6 proc. tą norą įgyvendino realiame gyvenime.

Duomenys rodo, kad septintokų du kartus daugiau, nei ketvirtokų, naudoja agresiją, matytos animacijos įtakoje. Vienas ketvirtadalis  penktokų  ir  šeštokų  matytą   filmukuose   agresiją  ir  muštynes  kartoja  realiame   gyvenime.   Tyčiojimasis   iš  kitų toleruojamas ir daugiau atkartojamas vyresnių klasių mokinių nei jaunesnių.

Tyrimai rodo, kad vaikai linkę atkartoti neigiamą elgesį matytą animaciniuose filmukuose.

Daugybė tyrimų atskleidžia tiesioginį televizijos laidų (tarp jų ir animacijos) rodomo smurto ir padidėjusio ne tik vaikų, bet ir  suaugusių žmonių  agresyvaus elgesio  ryšį. Šiuo požiūriu animacijos poveikis   gali būti ne tik trumpalaikis,  bet ir nulemti agresyvų elgesį ateityje.   Mūsų darbo  rezultatai rodo,  kad vaikai turi polinkį kartoti animacijoje     matytus vaizdus,   ypač  vyresnio amžiaus vaikai linkę kartoti negatyvų elgesį. Tačiau teigti, kad tai gali turėti įtakos vaikų elgesiui ateityje negalime.

Priežastys,  dėl  kurių  respondentai  pateisina  animaciniuose   filmukuose   naudojamą   smurtą,   yra  labai  įvairios.  Vieni nurodo, kad tai tiesiog animacija ir be smurto epizodų būtų neįdomi žiūrovui. Kad smurtas yra juokingas ir pagyvina siužetą, buvo vienas  iš populiariausių  smurto  pateisinimo  motyvų.  O mokinių  nuomonė,   kad  smurtas  būtinas gynybai,  kad  tas,  prieš  kurį smurtaujama, to nusipelno, kelia didelį susirūpinimą, nes ateityje jie tai gali realizuoti spręsdami savo problemas.

Taigi,   apibendrinančiai  galime  sakyti, kad animacija  turi poveikį vaikų elgesiui, pusei visų mokinių  buvo kyla mintis kopijuoti animaciniame    filme   matytas  scenas:  herojaus  veiksmus,   elgesį,  kalbėjimo  manieras.   Tačiau   negalima   teigti,  kad animacija turi vien neigiamą poveikį. Kartais animacija skatina būti kūrybingam, bei skatina tobulėti. Viskas tik priklauso nuo to, kokią animaciją žiūrimą, ar matyti vaizdai aptariami su suaugusiais ir kaip jie yra vertinami.

 

Informaciją parengė:

Vilniaus visuomenės sveikatos biuro

Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistė

Viktorija Šadiul